Vienybė ir asmenybė

Valios laisvė

Klausimas. Vienybė reiškia asmenybės anuliavimą?
Atsakymas. Vienybė reiškia, kad anuliuojame tik egoistinę asmenybę, o ne asmenybę apskritai.
Jeigu matau, kad egoizmas man kenkia, noriu tapti kitokia asmenybe. Asmenybė lieka, be to, tampa laisva.
Nūnai esu valdomas egoizmo. Mane traukia įvairiausi malonumai: maistas, seksas, šeima, žinios, šlovė, valdžia, ir aš sukuosi šiuose noruose, siekdamas kas akimirką juos užpildyti kuo tik įstengiu. Taip ar tiesiog apvagiu save ir iš manęs nieko nelieka.

Iš 2016 m. balandžio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulinio egoizmo viršūnėje

Dvasiniai ir materialieji norai

Siauras tiltas tarp pasaulių

Komentarų nėra

„Brexit“– naujos pasaulio tvarkos galimybė

Krizė, globalizacija

„Brexit“ – tai pradžia žlugimo senojo pasaulio egoistinių ryšių, kuriuos sukūrė elitas, kad pavergtų savo tautas. Nors tai ir pateikiama, kaip Londono atsisakymas nuo europinės integracijos ir nacionalinės demokratijos.
Faktas yra tai, kad šiame susivienijime be politikų ir bankininkų diktato daugiau nieko nebuvo.
Nereikia manyti, kad aš prieš susivienijimą – priešingai, esu jo besąlygiškas rėmėjas, bet tik su sąlyga, kad bus vykdomi gamtos ir visuomenės įstatymai, kitaip susivienijimas atskleis prieštaravimus ir sukels karą.
Reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip į visokius susivienijimus žiūri Kinija: jai rūpi tik prekybinių ryšių plėtra. O juk ES nieko kito ir nevyko. Akivaizdu, kad jos architektai manė, kad bendradarbiavimas natūraliai suartins tautas. Tačiau mes niekada to nematėme ir juo labiau Europoje!  Dabar girdžiu dejones dėl bendrų senosios Europos vertybių ir tikslų, tačiau kas jas matė vokiečių diktate,  rinkos galioje, apribojimuose ar netgi didesnės integracijos siekime?
Be to, visa ES priklauso nuo to, koks vadovas ateis į kiekvieną ES šalį. Ar galima ant tokio nestabilaus pamato kurti integraciją?
„Brexit“ gali tapti postūmiu kuriant pasaulio ateitį – susivienijimą, grindžiamą bendromis vertybėmis,  t. y. remiantis žmogaus prigimtimi.

Daugiau šia tema skaitykite:

Skyrybos pagal anglus, 3 d.

Skyrybos pagal anglus, 4 d.

Europos sąjungos idėja žlugo

Komentarų nėra

620 norų

Dvasinis darbas

Klausimas. Kaip išvardyti 620 norų?
Atsakymas. Nežinau, kaip juos išvardinti, nes dvasinio pasaulio nesuvokiantis žmogus nieko nesupras.
Tarkim, pasakysiu: Nėcach, kuri Hod ar Tifėrėt viduje, ir nuo jos trečia dalis nuo Binos.“ Ką jis iš to supras? Kaip šis noras jame fiksuojamas, su kokiu malonumu?
Negalime to apibrėžti žemiškais terminais. Pavyzdžiui, psichologijoje apibrėžiama 800 baimės ir depresijos rūšių, jos neturi pavadinimų, tiesiog nurodomos homeopatinės priemonės, su kurioms jas galima neutralizuoti.
Lygiai tas pats ir čia. Dvasinius norus jaučiantis žmogus gali apibūdinti juos tik sfirų kalba, o sfiras suvokti gali tiktai jau jose esantys.

Komentarų nėra

Europos Sąjungos idėja žlugo

Krizė, globalizacija

Komentaras. Europos Sąjungos architekto asistentas profesorius Uffe Estergord mano, kad ES sukūrimas buvo didžiulė klaida: „Europos Sąjungos statybininkai – svajokliai, kurie stato savo didingą katedrą nuo viršutinių aukštų – su bokštu, bokšto laikrodžiu, himnu ir dekoracijomis, nors pamatai dar nepadėti. ES nuo pat pradžių buvo vilionių projektas, laisvai sklendžianti ore katedra, neturinti tautinio pamato.“
Atsakymas. Tai tiesa. Apie kokią Europą galima kalbėti, jeigu nėra ryšio tarp tautų? Apie Europą, kurios bankai susivienijo, kad labiau išpamptų visų gyventojų sąskaita?
Taigi, viskas daroma ne tautos ar valstybės labui, o susivienijusių bankų naudai. Ir dabar šie bankai virsta vyriausybėmis. Jie automatiškai pradeda viską valdyti ir nurodinėja vyriausybėms, ką daryti.
Komentaras. Profesorius Uffe Estergord rašo: „Dabar, kad Europa išgyventų, ji apsitvers spygliuota viela“.
Atsakymas. Žinoma, juk ji nieko nepasiekė, o turėjo užsiimti integraliu ugdymu, suartėjimu, vienijimosi virš egoizmo metodika. Įjungti į šį procesą visus naujai atvykstančius, suvienyti Europą. Per trisdešimt ES egzistavimo metų jie galėjo tai įgyvendinti.
Kai pamačiau Europos bendrosios rinkos statybų pradžią – vadinu ją turgumi – iš karto pasakiau, kad tai įgaus labai liūdnas groteskiškas formas.
Tai dabar ir vyksta, o priekyje dar blogesnės būsenos, kurias pati Europa susikūrė.
Juolab, kai aš prieš šešerius septynerius metus Italijoje susitikau su Europos rinkos vadovu, jie jau tada suprato visas šias problemas. Tačiau jų atsakymas buvo toks: „O ką mes galime padaryti?“,– nes jie patys jau sukūrė šią sistemą, patys sau pastatė kalėjimą. Tai euro, o ne žmonių ir šalių sistema.
Komentaras. Tai jie nesugebėjo suvienyti skirtingų tautų…
Atsakymas. Tikrai ne! Ir jeigu prasidės suirutė, jie su įniršiu puls vienas kitą. Aš nematau jokios išeities. Labai gaila, bet jie įvarė save į aklavietę.

Iš 2016 m. balandžio 26 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Skyrybos pagal anglus, 4 d.

Kur eina Europa?

Europa patiria sudėtingiausią laikotarpį

Komentarų nėra

Džiaugsmas „Achišenos“ kely

Dvasinis darbas

Mums patiems savo pastangomis reikia siekti tokios būsenos, kai visąlaik saugome savo ryšį su Kūrėju, stengiamės būti susijungę tarpusavyje ir su Juo, nepražiopsoti, kas vyksta kiekvienoje gyvūninio ir dvasinio kūno ląstelėje, mūsų bendro kli/indo – mūsų grupės – viduje ir išorėje.
Visa tai vyksta pagal Jo norą, ketinimą, poveikį. O mes norime, kad mūsų ketinimas visuomet būtų nukreiptas į Jį. Ir taip džiaugiamės bet kokiais mumyse vykstančiais pokyčiais, bet kokiais svyravimais, mat tai suteikia mums galimybę pajausti, kad kažkur esame ir kažką darome.
Juk be šio judėjimo nejaustume, kad vyksta kokie nors pokyčiai. Nejausdami kliūčių, nejaustume gyvenimo, jo vidinio judėjimo. Todėl džiaugiamės įvairiomis kliūtimis – nesvarbu kokiomis! Jos verčia mus vis labiau susitelkti į abipusę pagalbą, nes būtent taip galime suprasti, kaip būti priešais Kūrėją, kad būtume Jo pora: Jis ir mes.
Ir todėl imame jausti savo gyvenimą ne suartėję su Kūrėju, o pats judėjimas Jo link tampa svarbus, džiugus, užpildantis mums. Kitaip tariant, tikslas ne prilygti Kūrėjui ir susilieti su Juo, o to siekti, nes būtent čia jaučiame dvasinio gyvenimo judėjimą
Tai primena bet kokią kūrybą : kai žmogus kuria – jis gyvena. Pats procesas suteikia gyvenimo pojūtį, nes tai judėjimas, tai naujų problemų, norų atskleidimas, jų sprendimas. Todėl mes šitaip ir elgiamės.
Turime kasdien, kas akimirką džiaugtis tomis pastangomis, kurias galime įdėti, kad judėtume „achišena“ (spartinant laiką) keliu pas Kūrėją.

Iš 2016 m. liepos 29 d. kongreso Sankt Peterburge pamokos Nr. 1

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad laiko užtektų viskam

Kaip atskleisti Kūrėją?

Eikime geruoju keliu

Komentarų nėra

Žmogus ar Kūrėjas?

Kūrėjas

Klausimas. Jeigu egzistuoja tik Kūrėjas, tai žmogus – Kūrėjo dalis?
Atsakymas. Taip, tačiau tai reikia atskleisti pačiam.
Klausimas. Jeigu be žmogaus yra tik Kūrėjas, vadinasi žmogus jaučia tik Kūrėja, ar tik save? Egzistuoja tik Kūrėjas ar tik žmogus?
Atsakymas. Tik Kūrėjas, o mes – priklausomai nuo savo egoizmo .
Klausimas. Kas Kūrėjui teikia malonumą? Ką reiškia, kad jėga „mėgaujasi“?
Atsakymas. Užsipildo, realizuojasi.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nusitaikyti į Kūrėją

Neribotas egoizmo limitas

Didžiulė Kūrėjo malonė

Komentarų nėra

NASA: Kosminės šiukšlės pasiekė kritinę masę

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

Nuomonė. Aplink Žemės orbita tiek daug šiukšlių, kad praktiškai neįmanoma tirti kosmoso gelmes. Žemės orbitoje yra daugiau nei pusė milijono techninių objektų – kosminių šiukšlių.
Veikiamas Žemės traukos, šiukšlės aplink Žemę sudaro juostą, užkirsdamos mums kelią į kosmosą. Jo greitis 8 km/s (kulka skrenda 1 km/s greičiu). Būtina naujai eksploatuoti techniką, kitaip katastrofos neišvengsime.
Žemės orbitoje yra daugiau nei 750 milijonų dirbtinių objektų. Iš jų tik 1300 – veikiantys kosminiai aparatai, o visi kiti – kosminės šiukšlės.
Komentaras. Egoizmas verčia mus nepaisyti visko, kas ne „sava“ ir mes nieko su tuo negalime padaryti. Arba ir toliau paklusti jam, arba pakeisti jį pasitelkus or makif .
Žmonija gali kiek tinkama graužti save už savo poelgius, neva „vogti ir raudonuoti“, tačiau tai jos nepakeis. Priešakyje kančios arba jų priežasties, egoizmo, įsisąmoninimas, ir jo išgydymas geriant vaistą – or makif.

Daugiau šia tema skaitykite:

Trūksta tik meilės

Laikas greitai sustos!

Mūsų gyvenimas – smegenyse

Komentarų nėra

Perversmas Turkijoje

Krizė, globalizacija

Komentaras. Liepos 15 d. Turkijoje įvykęs perversmas buvo nuslopintas jau kitą dieną. Žuvo 194 žmonės, įskaitant 104 maištautojus. 2839 maišto dalyviai buvo suimti, tarp jų ir teisėjai, ir armijos atstovai.
Turkijos prezidentas Erdoganas pradėjo teroro politiką. Jam atrišo rankas. Net opozicija teigia, kad tai suvaidintas scenarijus.
Atsakymas. Visiškai tikiu. Panašu, kad tai buvo jam palanku, jau labai viskas lengvai ir laisvai įvyko.
Komentaras. Tačiau strategijos konsultantai mano, kad vienaip ar kitaip perversmas turėjo įvykti. Turkijoje yra stiprus susiskaldymas: paprasti žmonės – už islamą, o armija ir aristokratai – už respubliką. Tai vis labiau drasko šalį.
Atsakymas. Esmė ta, kad Turkija yra Europos ir Azijos sandūroje, nei ten, nei šen. Stambulas ar Konstantinopolis? Ką pasirinkti?
Ši problema tęsiasi dar nuo Bizantijos laikų ir niekur nuo jos nepabėgsi. Turkai negali stovėti viena koja čia, viena koja ten. Priešprieša tarp Turkijos ir Europos buvo, yra ir bus. Ir tiek, kiek Erdoganas bandys ištrinti Atatiurko atminimą, priešprieša neišvengiamai augs. O be Europos jis nepragyvens. Viena vertus, jis negali sekti arabų Artimųjų Rytų pavyzdžiu – nieko gero tenai nėra. Kita vertus, jo kraujyje islamas, kuris ragina imtis karinių veiksmų. Ir tokių, kaip jis, daug.
Komentaras. Jūs taip sakote, kad aš jį užjaučiu. Juk jį taip pat drasko…
Atsakymas. Erdogano nedrasko, jis nori tapti lyderiu, sultonu tikrąja šio žodžio prasme. Jis nori tapti šventuoju: ir šventasis valdžioje, ir šventasis religijoje, ir šventasis galingos šalies valstybinis veikėjas.
Jo napoleoniški proveržiai, bet, grubiai sakant, per silpnos blauzdos – tai ne jam! Jo nepalaikys didelių miestų gyventojai. Turkijos inteligentai, kurie iš esmės, artimesni Europai, negalės to išgyventi. Todėl Turkijos laukia sunkūs vidinės ir išorinės priešpriešos metai ir su Rusija, ir su Izraeliu, ir su arabų šalimis, ir su Europa, ir su Amerika.
Komentaras. Kitaip tariant, Erdoganas negali sėsti prie derybų stalo….
Atsakymas. Esmė ne ta. Jis pasiruošęs viskam. Tačiau sujungti Turkijoje vakarų vertybes ir rytietiškus ekstremalius islamiškus siekius neįmanoma.
Klausimas. Ką ateinanti diena jiems ruošia?
Atsakymas. Jei kalbėsime apie turistus, tai turistinės zonos, kur skrenda lėktuvai, žinoma, bus atskirtos. O visa kita Turkija taps stipriai islamizuota. Pasak kabalos, viskas sutelkta į vienas rankas. Pasaulis vis tiek juda prie stiprios, rimtos, besiplečiančios islamizacijos. Toliau eis Amerika, kur islamas sieks parodyti, kad yra stiprus ir pareikšti: „Žaiskite su mumis atsargiai“. Tai mes pamatysime amerikiečių rinkimuose. Ten jau spręsis civilizuotojo pasaulio likimas, į kurią pusę bus žengtas rimtas žingsnis. Jei laimės H. Klinton, tai į islamo pusę, jei D. Trampas, tai į Europos ir Naujojo pasaulio. Pasižiūrėsime, kuo žaidžia Kūrėjas.

Iš 2016m. liepos 17 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Kam kur geriau?

Egoizmo vystymasis

Klausimas. Kodėl materialiajame pasaulyje žmonės meluoja, pataikauja, pina intrigas, džiaugiasi kito nesėkme? Ar ir dvasiniame pasaulyje taip yra?
Atsakymas. Žmogaus prigimtis egoistinė. Mes visada norime matyti save geriausios būsenos: būti aukščiau už kitus, geresni už kitus ir t. t.
Savo būseną vertinu kito žmogaus arba savo atžvilgiu: kuo aš aukštesnis už kitą arba kuo jis mažesnis už mane, tuo geriau jaučiuosi.
Dvasiniame pasaulyje to nėra, nes viską jauti kitaip. Todėl, kuo kitas aukštesnis, tuo tau geriau.
Klausimas. Kai žmogus nesavanaudiškai daro kitam ką nors malonaus, tai vadinama sielos džiaugsmu?
Atsakymas. Tai vadinama geru egoizmo panaudojimu. Man malonu, todėl darau tai kitiems, t. y. tinkamai, saugiai naudoju savo gyvūninį egoizmą.

Iš 2016 m. vasario 21 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Būsime priversti tapti altruistais

Išskirtiniai egoistai

Ne tikėtis, o veikti!

Komentarų nėra

Ką rodo gematrija?

Kabala ir kiti mokslai

Klausimas. Kvantinėje fizikoje yra konstanta, vadinama „subtilios struktūros konstanta“, kuri apibrėžia mikropasaulio struktūrą ir yra lygi 137.066… Žodžio „kabala“ skaitinė reikšmė lygi 137. Ar galima teigti, kad kabala – mikropasaulio struktūros dvasinė šaknis? Jei taip, ką reiškia skaičius po kablelio? Ar gematrija būna nesveikas skaičius?
Atsakymas. Nesuvokiant paties reiškinio esmės, negalima žiūrėti jo gematrijos. Tad patariu pasiekti reiškinio esmę, prilygus jam savo ištaisyta prigimtimi, o paskui atsiras gematrijos  žinios.

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai